- vainingas
- vaĩningas, -a (la. vainīgs) adj. (1) NdŽ, váiningas (1), vainìngas (1) J 1. J, MitI392(J.Šliūp), LVIV440, KŽ kaltas, nusikaltęs: Ans jau váiningas yr, tik tylia Trk. ^ Vaĩningas i baimingas Vkš. 2. NdŽ ydingas, su trūkumais: Vainingus vaikius Jonis nusisamdė ir pats anų bijo Yl. Tas arklys buvo vaĩningas Mžk.
Dictionary of the Lithuanian Language.
